Mokslininkai: filtrai gadina geriamąjį vandenį

Mokslininkai skambina pavojaus varpais, kad prisipirkę vandens filtrų gyventojai gali rimtai pakenkti savo sveikatai. Jie sako, kad beveik visoje Lietuvoje centralizuotai tiekiamas vanduo puikiai tinkamas gerti tiesiai iš čiaupo. Jis prastesnis tik šiaurės vakarų Lietuvoje.

Mokslininkai juokauja, kad kai kurie gyventojai neturėtų stebėtis, jei jiems traukia koją, smarkiai plaka širdis ar nuolat ima pyktis ant kaimyno. Jų teigimu, šie simptomai būdingi, kai trūksta būtinų mineralinių medžiagų, kurių žmogus gali gauti gerdamas centralizuotai tiekiamą vandenį tiesiai iš čiaupo, net jei nuo jo apsineša kriauklė ir arbatinukas. Mokslininkai susirūpino, kad vandens filtrų pirkimo madai pasidavę gyventojai gadina jiems tiekiamą vandenį.

Tie filtrai, kurie naudojami ne pagal paskirtį, iš vandens pašalina kalcį, magnį, kalį, o pastarąsias medžiagas, būtinas mūsų organizmui, jie pakeičia natriu, kurio gamtoje – labai mažai. Natris – kenksminga medžiaga. Žinoma, viskas priklauso nuo natrio koncentracijos kiekio, tačiau, kaip žinia, kūdikiams negalima naudoti vartoti vandens, turinčio daugiau nei 20 miligramų natrio koncentraciją. Tuo tarpu po minėtųjų filtrų darbo vandenyje gali būti net 200 miligramų natrio koncentracija. Tai, kad išfiltravus vandenį arbatinuke nesusidaro kalkių, vandens indas lieka švarus ir skaidrus, rodo, kad vanduo tampa jau per minkštas. Jį gerdami mes tiesiog kenkiame savo sveikatai“, – įspėjo Geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas, dr. Kęstutis Kadūnas.

Pasaulinė sveikatos organizacija yra paskelbusi, kad kietas vanduo sveikatai nekenkia. Minkštas, anot Lietuvos mokslininkų, atvirkščiai. „Mes ne tik negauname sveikatai labai svarbių elementų – kalcio, magnio – bet juos dar ir išplaunam iš savo organizmo. Kalcis, magnis yra gyvybiškai reikalingi mūsų organizmui, tai yra medžiagos, sudarančios visą mūsų skeletą, dantis. Šios medžiagos reikalingos daugeliui biocheminių procesų, vykstančių organizme. Jei organizmui pritrūksta kalcio ar magnio, tada šių jis ima iš atsargų, pirmiausia iš dantų, po to – iš kaulų“, – aiškino chemikas, dr. Valdas Šimčikas.

Ypač chemikai susirūpinę dėl atbulinio osmoso filtrų, kurie padaro vandenį visiškai be druskų. „Toks vanduo yra agresyvus. Kai kur filtrininkai stato tokias kasetes, kurios esą į vandenį atgal sudeda mineralinių medžiagų. Vis dėlto, sprendžiant iš vandens mėginių, kuriuos mums atnešė gyventojai (tokių buvo bent jau 200), nei vienu atveju tos kasetės neveikė – tas vanduo vis vien yra distiliuotas, agresyvus, kenkiantis sveikatai panašiai kaip minkštintas ir dar daugiau“, – pabrėžė chemikas.

Viešai tiekiamą vandenį prižiūrinčios maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai sako, kad prastesnis centralizuotai tiekiamas vanduo tik šiaurės vakarų Lietuvoje. Ten kai kuriose vandenvietėse per daug boro ir fluoro. Pastarasis pavojingas vaikams iki septynerių metų, kol formuojasi dantys.

„Tokių vandenviečių yra Kelmėje, Telšių, Klaipėdos rajone, Kretingoje. Anksčiau tarp šių vietovių buvo ir Palanga, tačiau čia jau pastatyti fluoro šalinimo įrenginiai, beliko Šventoji. Šių vietų gyventojams siūlyčiau vaikams duoti gerti fasuoto vandens tam, kad būtų sumažintas fluoro kiekis, esantis geriamajame vandenyje“, – patarė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Vilija Galdikienė.

Mokslininkai, vasario 2 d. surengę seminarą vandens gerinimo buityje klausimais, gyventojus, nusprendusius statytis filtrus, ragina bent jau pasitarti su nepriklausomais specialistais.

Kristina Jackūnaitė, LTV naujienų tarnyba, lrt.lt