VAE statybos – užsitesęs hipnozės seansas tautai

2012 m. liepos 17 d. Seimas pritarė konsultacinio referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos idėjai ir spalio 14 d. referendumas įvyks. Kiekvieno Seimo nario, balsavusio už referendumą, vidiniai motyvai turbūt patys įvairiausi, tačiau istoriškai fiksuojame faktą, kad Seimas nedrįso dar labiau erzinti jau suerzintos pilietiškai aktyvios visuomenės dalies, kurie turi kitokią viziją dėl Lietuvos energetinio saugumo ir naujos atominės elektrinės statybas traktuoja kaip kilpą ant Lietuvos valstybės kaklo.

Seimas palaimino Koncesijos sutartį, tačiau dar nutarė patikrinti, į kurią pusę vėjas pučia. Galiausiai, referendumas tik konsultacinio pobūdžio, vyks kartu su Seimo rinkimais ir nors viešai mėgstama dejuoti, kaip tai brangu, lyginant su vaiduokliškai Visagino atominei elektrinei skirtu viešųjų ir neviešųjų ryšių biudžetu – tie keli milijonai litų, skirti referendumui,  tėra „kapeikos“. Kitaip tariant, žaisdamas atominės kortomis Seimas laviruoja, blefuoja, meluoja ir pozuoja. Toks jau tas Seimas.

Ir žiniasklaidoje gausu postringavimų, kad būtent toks referendumas maskuotė, farsas, kad turėtų būti kitoks, kad turėjo būti anksčiau, kad vėliau, kad tai pinigų švaistymas ir kad tai nieko nelems. Žiniasklaida kaip ir Seimas – laviruoja, blefuoja, meluoja ir pozuoja. Tokia jau ta žiniasklaida.

Tačiau kaip pasakytų anglakalbiai – as good as it gets. Yra kaip yra, ir neverta gaišti laiko tuštiems postringavimams laiku ar nelaiku, tinkamas ar netinkamas tas referendumas, geltonas jis ar margaspalvis. Kol optimistas ginčijasi su pesimistu, pusiau tuščia ar pusiau pilna stiklinė vandens, oportunistas stiklinę vandens išgeria. Tad ir šio referendumo teikiamas galimybes reikia išnaudoti pilnai, galimybes, kurias galbūt yra siekiama paslėpti po įvairių postringavimų šydu tarsi kokiame užsitęsusiame hipnozės seanse.

Iš karto po šio sprendimo žiniasklaidoje pasipylė Arvydo Sekmoko ir Andriaus Kubiliaus komentarai. A. Sekmokas pareiškė, kad sprendimas dėl referendumo neturės įtakos deryboms dėl atominės elektrinės. Išvertus iš demagoginės kalbos, tai ką sako energetikos ministras yra: „Mums giliai nesvarbu, ar Lietuvos visuomenė referendumo metu nepritars naujos atominės statybai ir referendumą mes išnaudosime dar didesniam vienpusiam visuomenės informavimui, t.y. propagandai“. Kitais žodžiais tariant, valdantieji atviru tekstu sakosi ir toliau pudrinsią visuomenei smegenis ir jų niekas nesustabdys „buldozerinės“ politikos maratone.

Premjeras kaltina referendumo iniciatorius pigiu „politikavimu“, menkindamas jų kaip asmenų galimybes patekti į Seimą per rudenį vyksiančius rinkimus naiviai tikėdamasis, kad jo pigaus „politikavimo“ nukreipti temą  „į lankas“ niekas nepastebės. Viešai niekinti savo ir kitų politikų darbą sumenkinant tai iki neigiamą užuominą turinčio žodžio „politikavimas“ yra absoliutus politiko fiasko, nes nesugebėta išlaikyti tematinės diskusijos ir argumentuoto dialogo.

Net toks senas ir nuovokus politikos vilkas kaip Vytautas Landsbergis padarė neapdairią klaidą dar anksčiau referendumo idėją dėl naujos atominės elektrinės pavadinęs demagogija ir pademonstravo integralumo deficitą aplinkosaugos klausimais. Europarlamentaras yra žinomas dėl savo kovos prieš Rusijos Nord Stream dujotiekio statymą remiantis aplinkosauginiais argumentais. Sunku patikėti, kad knygos „Nešvari srovė“ autoriui atominė elektrinė niekuo neužkliūna aplinkos saugumo klausimais.  2009 m. V. Landsbergio nuomonė apie naujos atominės elektrinės statybą buvo kitokia. Pasak jo, tai buvo „svarstytinas klausimas“. Dabar svarstyti nebereikia, o referendumai – tai demagogija. 

Tiesa, kad patikimumo referendumu neprideda socialdemokratų pozicija, kad jie palaiko Lietuvos kaip branduolinės valstybės idėją, tačiau nepritaria VAE projektui. Pasiklausius tokių kalbų, tampa liūdnai akivaizdu, kad Lietuvos politika išsisėmė ir galva nebetarnauja kūnui. Kuomet atrodo aišku kaip du kart du, kad šalių ateitis priklauso nuo jų sugebėjimo įsisavinti vietinius atsinaujinančius energijos šaltinius, mūsų politikai žaidžia atgyvenusių žodžių karus ir murkdosi ”pozicija-opozicija“ žaidimuose. Iš istorijos jau žinome, kuo tai baigiasi.

Statyti VAE naujų energetikos technologijų kontekste yra tas pats, kaip statyti telefono būdeles, kuomet sparčiai vystosi mobiliojo ryšio galimybės.

Naujos AE statybas palaikantys politikai primena aklus kurmius, kurie nesugeba įžvelgti naujų besivystančių technologijų perspektyvų. Statyti VAE naujų energetikos technologijų kontekste yra tas pats, kaip statyti telefono būdeles, kuomet sparčiai vystosi mobiliojo ryšio galimybės. Stebina tai, kad mūsų protingieji kurmiai nebemoka paskaičiuoti ir nemato, kad VAE projektas net ekonomiškai neapsimoka Lietuvos žmonėms. Tačiau galbūt projektas apsimoka kažkam kitam? Kito logiško paaiškinimo nėra. Yra labai tiksliai įvardinta, kokios grupės ir kokios trumpalaikės naudos jos turės iš dar net nepatvirtintų VAE statybų.  

Žinant, kad pinigai kalba, o dideli pinigai kalba garsiai, nesunku pastebėti, kad šis informacinis karas yra nelygiavertis. Tai Dovydo karas prieš Galijotą. Istorija rodo, kad laimėti galima net jei aplinkybės nėra palankios, nes tai karas tarp sena ir nauja, tarp to, kas atgyventa ir vizijos, kuri dar tik ieško kaip manifestuotis. Naujos atominės elektrinės Lietuvoje nebus, nes tai atgyvenusi technologija – brangi, nešvari ir nesaugi.

Ir referendume pasisakyti prieš naujos atominės elektrinės statybas reikėtų. Jei mūsų prašo patarti, reikia patarti. Užsičiaupti vien dėl to, kad prašo patarimo, o ne leidžia privalomai įsakyti, yra vaikiška.

Dabartinis status quo mums taip pat netinka, todėl neišvengiamai turime pradėti galvoti kaip pilnai pereiti prie atsinaujinančių vietinių energijos šaltinių panaudojimo. Kuo ilgiau delsime, tuo labiau pradės lįsti užslėpti status quo situacijos kaštai. Tad laukti nėra ko. Lietuvos žmonės, rinkdamiesi už kokius politikus balsuoti rinkimuose, turėtų domėtis ne tik jų pozicija dėl VAE, bet ir kokia yra jų vizija dėl Lietuvos energetikos ūkio pertvarkymo. Ir referendume pasisakyti prieš naujos atominės elektrinės statybas reikėtų. Jei mūsų prašo patarti, reikia patarti. Užsičiaupti vien dėl to, kad prašo patarimo, o ne leidžia privalomai įsakyti, yra vaikiška.

Juo labiau, kad ir ES direktyva, ir Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymai numato prioritetinę plėtrą būtent atsinaujinantiems energijos šaltiniams, ne atominei. Tokias direktyvų ir įstatymų numatytas lengvatas atsinaujinantiems, kaip pirmumo teise naudotis elektros perdavimo linijomis, elektros energijos kaupimo ir sandėliavimo infrastruktūra, šalies Vyriausybė ir užsienio politikos formuotojai galėtų efektyviai išnaudoti ne tik atgaivinant Lietuvos ekonomiką, bet ir kaip svarų argumentą kaimynams baltarusiams ir, ypač, rusams, siekiantiems išnaudoti Lietuvos elektros infrastruktūrą savo būsimos atominės elektros eksportui į Vakarus, jog tokios  viltys neturi pagrindo. Su sąlyga, aišku, jei aukščiausiems šalies politikams užteks politinės drąsos taip pasielgti.

Įdomu pastebėti, kad 2009 m. Ignas Staškevičius, tuometinis  „NDX energijos“  valdybos pirmininkas, yra sakęs negalįs agituoti už atominę elektrinę. Kyla natūralus klausimas, o kodėl dabartinė VAE gali vykdyti atominę agitaciją? Kodėl net iš Prezidentės lūpų girdime raginimus į agitaciją įsitraukti valstybines institucijas? Ar nėra peržengiamos ribos? Ar ne valstybinių institucijų pareiga yra atsiklausti žmonių, o ne „pardavinėti“ jiems pavojingus projektus? Ar valstybė mums iš vis turi teisę kažką „pardavinėti“?

Ačiū, atominės reklamos mums nereikia, ypač jei tai yra finansuojama iš mūsų pačių kišenių.

Žmonėms turėtų būti suteikiama nešališka informacija apie įvairius VAE projekto aspektus, o agitacijos turėtų būti atsisakoma. Tiesiogiai su VAE atstovais net nėra prasmės diskutuoti, reikia ar nereikia naujos atominės elektrinės Lietuvoje, nes jie tik dirba jiems paskirtą darbą, yra suinteresuoti ir sugeba remtis tik įstatymais. Kitaip tariant, šiuo klausimu jie turėtų patylėti. Dabartinė VAE viešųjų ryšių kampanija turėtų būti sustabdyta. Ačiū, atominės reklamos mums nereikia, ypač jei tai yra finansuojama iš mūsų pačių kišenių.

Indrė Kleinaitė, GYVA.LT, 2012 m. liepos 30 d.

Šaltiniai:  

A.Sekmokas: sprendimas dėl referendumo neturės įtakos deryboms dėl AE: http://verslas.delfi.lt/energetics/asekmokas-sprendimas-del-referendumo-netures-itakos-deryboms-del-ae.d?i

A.Kubilius apie VAE referendumo iniciatyvą: žmonės parodė, kad yra išmintingesni už pasimetusius Seimo narius: http://verslas.delfi.lt/archive/article.php?id=59122467d=59124321

V.Landsbergis: teiginiai „atsiklauskime tautos dėl AE“ yra demagogija: http://verslas.delfi.lt/archive/article.php?id=58752627

Hamletiška Lietuvos abejonė: statyti atominę elektrinę ar nestatyti: http://verslas.delfi.lt/archive/article.php?id=23399597 

V.Žiemelis. Drakonas mirė, tegyvuoja drakonas!" http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/vziemelis-drakonas-mire-tegyvuoja-drakonas.d?id=58898253

Susiję GYVA.LT straipsniai :

http://gyva.lt/articles/category/15


| Energetika |
| atgal | į viršų | spausdinti |