Moderni pasaka apie dabar: teatriškas požiūris į globalizaciją

Mielieji žmonės, Jūs patys to nepastebėjote, kaip tapote Ekonominio Rodiklio vergais. Kasdien lenkiate Jam nugarą, garbinat ir šlovinat lyg kokį Stabą. Prie Jo kojų jūs aukojat miškus, upes, ištisas gyvūnų rūšis, savo teises kvėpuoti tyru oru ir valgyti natūralų maistą, savo sveikatą, laisvę ir svajones. Šiuo metu jūs jau aukojate ir savo vaikų ateitį. Jūs parduodade savo namus. Ir labai pigiai. Ekonominis Rodiklis lyg koks vampyras minta jumis; lyg kokia juoda skylė traukia į save viską dėl ko iš tikro gyvenimas yra žavus ir vertingas.

Įsivaizduokite sceną. Tuntas įvairių būtybių su tokiais vardais kaip Demokratija, Teisingumas, Laisvė, Kapitalizmas, Gamta, Meilė, Svajonė, Gyvybė, Kultūra, Religija, Įstatymas, Švietimas, Politika, Mokslas, Istorija.

Visos būtybės skuba savo kasdieniuose reikaluose. Lyg užprogramuotos. Kapitalizmas buvo Karalius. Jis tikrai džiaugėsi savo neperseniausiai laimėta viršenybe prieš Komunizmą, kurį įveikė per paskutines sumo varžybas. Jo dešiniosios rankos buvo Netikra Demokratija ir Įstatymas. Švietimas buvo įvergintas. Istorija tarnavo už metraštininką. Religija buvo rūmų juokdarys bandantis nutaisyti itin rimtą veidą.

Politika užsiminėjo traukomų lėlių teatru ir atsiskaitydavo Netikrai Demokratijai. Įstatymas buvo labai protingas, tooooks protingas.... Buvo labai lengva pasiklysti tamsiuose Jo smegenų labirintuose. Vien tik Kapitalizmas turėjo prožektorių pasišviesti kelią. Teisingumas buvo vaiduoklis. Gamta ir Kultūra buvo laikomos kalėjime. Tikroji Demokratija buvo paslėpta.

Meilė, Svajonė ir Gyvybė laisvai skraidė aplink ir buvo labai susirūpinusios dabartine situacija. Jos jautė, kad jų jėgos senka ir paprašė Teisingumo sužinoti kas darose Rūmuose.

Teisingumas kaip vaiduoklis nepastebėtas prasmuko į Rūmų vidų ir pastebėjo, jog kiekvieną naktį Karalius nuslinkdavo žemyn į kalėjimo rūsius atsigerti Gamtos ir Kultūros kraujo. 

Teisingumas perdavė šias žinias Meilei, Svajonei ir Gyvybei ir šios iš karto suprato, jog jei situacija tęsis Gamta ir Kultūra nusigaluos. Tada ir Meilei teks palikti šią Vietą kartu išsivedant ir Svajonę, nes jos abi priklauso nuo Gamtos ir Kultūros. Gyvybė negalės egzistuoti be Meilės ir Svajonės. Ir kai Gyvybė išnyks, visi Rūmai subyrės į šipulius.

Meilė, Svajonė ir Gyvybė suprato, jog turi veikti staigiai. Jos greitai turėjo surasti Tikrąją Demokratiją, kad ji pakeistų Netikrą Demokratiją tam, kad inicijuoti tolimesnius pokyčius. Jos turėjo parodyti Švietimui, kad Jis yra įvergintas ir įkvėpti Jį nutraukti vergovės pančius. Galiausias tikslas buvo išlaisvinti Gamtą ir Kultūrą. Šiaip tai, Kapitalizmas visada buvo vergas ir turėjo būti sugrąžintas į savo tikrąją vietą. Jei Teisingumas atgaus savo kūną ir nustos būti Vaiduokliu, tai bus ženklas, jog tikslas buvo pasiektas.

Karalius sužinojo apie sąmokslą ir pradėjo organizuoti opoziciją. Pradžioje, Jis sukvailino mintį, kad Rūmai gali subyrėti į šipulius Jo valdymo metu. Jis teigė, jog Gamta ir Kultūra turi neišsenkamus kraujo rezervus ir kad Jis gali AUGTI iki BEGALYBĖS. Viršvoris buvo neegzistuojanti problema, teigė Jis visažinio balsu.

Meilė, Svajonė ir Gyvybė pralaimėjo pirmąjį mūšį, bet Jos net negalvojo pasiduoti. Tuo metu, netgi Karalius pastebėjo prastesnę kraujo kokybę, ir jis pajuto, jog ėmė silpnėti. Jis supanikavo! Karalius paprašė Mokslo rasti išeitį kaip atstatyti kraujo reservus. Mokslas buvo per daug pasipūtęs, kad leistųsi į rūsį apžiūrėti Gamtos tam, kad ją pagydyti, tad jis nusiuntė kelis parankinius nufotografuoti atskirų Jos dalių ir paimti keletą detalių. Kai tai buvo padaryta, Mokslas užsidarė save dirbtinėje laboratorijoje ir sukūrė injekciją Gamtai. Injekcija buvo pilna genetiškai modifikuotų klonų ir turėjo palaikyti Gamtos jėgas, kad maitinti Karalių. Karaliui taip pat reikėjo dvasinio Kultūros kraujo, todėl buvo sukurta Nauja Kultūra: kiekvienas Rūmų gyventojas kas vakarą turėjo spoksoti Televizorių.

Staiga tapo labai karšta. Kiekvienas abejose fronto pusėse susirūpino. Pasirodo, Televizorius skleidė labai daug karščio ir naudojo labai daug Gamtos energijos. Genetiškai Modifikuota Gamta ėmė elgtis šizofreniškai. Gyvybės šaltinis tapo pažeistas pačioje šerdyje. Meilė, Svajonė ir Gyvybė pradėjo itin nerimauti, nes nežinojo jokio būdo kaip de-modifikuoti Gamtą.

Staiga, visi išgirdo balsą iš viršaus, būtybių iš kitų planetų balsą:

“Mes jau senai stebime Jūsų Rūmus. Ir galime pasakyti, kad situaciją itin kritinė. Blogiausia, kad beveik to nepastebite, nes susikūrėte sistemą, kuri jums meluoja. Jūsų sistemos sėkmingumo rodiklis – Bendras Vidaus Produktas. Taškas. Kai nukertat daugybę medžių ir juos parduodat rinkoje – Jūsų rodiklis auga. Kuo daugiau bioįvairovės išnaikinat tiesdami kelius, purkšdami laukus pesticidais – Jūsų rodiklis vėl ūgteli. Kuo labiau išnaudojant darbuotojus mokėdami jiems kuo mažesnes algas arba tiesiog išmesdami juos į gatvę, tam kad įmonė padidintų ir taip didelį pelną – Jūsų rodiklis vėl paauga. Kuo daugiau yra sergančių žmonių, priverstų pirkti vaistus – tuo geriau ekonomikai ir jos rodikliui. Kuo daugiau nesaugumo pasaulyje, tuo labiau klesti ginklų pramonė – ir Jūsų ekonomikos rodiklis. Mielieji žmonės, Jūs patys to nepastebėjote, kaip tapote Ekonominio Rodiklio vergais. Kasdien lenkiate Jam nugarą, garbinat ir šlovinat lyg kokį Stabą. Prie Jo kojų jūs aukojat miškus, upes, ištisas gyvūnų rūšis, savo teises kvėpuoti tyru oru ir valgyti natūralų maistą, savo sveikatą, laisvę ir svajones. Šiuo metu jūs jau aukojate ir savo vaikų ateitį. Jūs parduodade savo namus. Ir labai pigiai. Mainais gaunat plastmasinių spalvotų niekučių, trumpalaikių žaisliukų ir iliuziją, kad gyvenate taip kaip norite. Ekonominis Rodiklis lyg koks vampyras minta jumis; lyg kokia juoda skylė traukia į save viską dėl ko iš tikro gyvenimas yra žavus ir vertingas”.

Balsas sukėlė didžiulį samyšį ir chaosą tų visų būtybių tarpe. Kiekvienas pradėjo šaukti. Nuomonės susikirto. Prasidėjo nusistovėjusių normų kvestionavimas. Buvo bandymų užgniaušti Kultūros ir Gamtos balsus. Demokratija buvo dar giliau paslėpta. Religija bandė kurti harmonija ir taiką, bet jos veiksmai atrodė apgailėtini. Švietimas norėjo toliau dainuoti tą pačią dainelę, bet jo balsas užkimo. Pasirodė, jog Įstatymas yra alergiškas Chaosui. Mokslą ištiko susidvejinimo spazmai ir Jis atsiskyrė į dvi asmenybes: Biotechnologiją ir Biomimikriją. Tapo aišku, jog Istorija turėjo “teisybės slėpimo ir faktų iškraipymo” sindromą ir apgailėtinai prarado savo reputaciją.

Staiga, CHAOSAS pakirto visus. Visos būtybės pakirstos nukrito ant žemės. Tada apsilankė Tyla. Po to, būtybės ėmė lėtai kilti su naujais veidais. Kultūra ir Gamta buvo karūnuotos. Kapitalizmas pažaliavo ir smarkiai numėtė svorio. Kapitalizmas turėjo tarnauti Gamtai ir Kultūrai ir jis buvo labai gerbiamas ir vertinamas tarnautojas. Labai gerbiamas, bet labai prižiūrimas. Tikroji Demokratija buvo surasta ir Jos rolė buvo diriguoti VISŲ BALSŲ chorą. JoIstorija (HisStory) pagaliau vedė JosIstoriją (HerStory) ir susilaukė daug vaikų vardais ManoIstorija, TavoIstorija, JųIstorija, MūsųIstorija. Jie visur lakstė aplink pasiekdami tolimiausius Rūmų kampelius ir klausė net pačių tyliausių balsų. Politika susikooperavo su Istorijų šeima ir užtikrino, kad visų balsų interesai atsispindi Įstatyme. Įstatymas taip ir liko labai komplikuotas, bet dabar visi turėjo prožektorių pasišviesti kelią. Mokslas stovėjo arti Gamtos, kad galėtų mokytis iš Jos.

Meilė, Svajonė ir Gyvybė džiaugsmingai daužė ekologiško šampano taures ir šventė Didžiulį Pokytį. Visi dainavo ir šoko pagal savo vidinius ritmus lengvai chaotišku būdu. 

Indrė Kleinaitė, Atgimimas, 2004 m.


| Kiti straipsniai |
| atgal | į viršų | spausdinti |