Geriausia – iš gamtos: apie ekologišką kosmetiką

Gamtoje yra visko, reikia tik pasiimti, - tokia nuostata vadovaujasi natūralios kosmetikos šalininkai. Svarbiausius jų argumentus sunku atremti: ši kosmetika nekenkia sveikatai  ir neteršia aplinkos.

Pirmiausia susitarkime dėl terminų. Natūrali kosmetika, teigia specialistai, yra gaminama iš natūralių augalų ekstraktų bei aliejų, kitų gamtinių medžiagų. Joje nėra, ar bent jau turėtų būti maža dalis, sintetinių cheminių ingredientų, pavyzdžiui, kvapiųjų medžiagų, dažiklių bei konservantų. Tačiau kai kurios kompanijos terminą “natūrali kosmetika” peikia ir jo nenaudoja, nes jis nėra tikslus, neapibrėžia, kokiais kriterijais nustatomas natūralumas. Tokie gamintojai ir pardavėjai kalba apie ekologišką kosmetiką. Ji skiriasi tuo, kad turi sertifikatus, patvirtinančius, jog žaliavos buvo auginamos ekologiškuose ūkiuose ar surinktos natūraliose augimvietėse. Sertifikatai  suteikia garantijų ne tik dėl sudedamųjų dalių, bet ir užtikrina, jog gamyba yra atitinkamai kontroliuojama.  

Tikrinti arba pasitikėti

Ekologišką kosmetiką Lietuvoje parduoda nedidelės specializuotos  parduotuvėlės, kai kurios jų  prekiauja ir internete.  Ekologiškų kremų, kitų gaminių galima rasti ir vaistinėse. Apie tai, jog  ekologiškos kosmetikos paklausa auga, liudija faktas, kad į šią rinką pamažu gręžiasi ir kosmetikos prekių tinklai bei didieji prekybos centrai.

Ekologišką gyvenimo būdą pasirinkusios ekonomistės Indrės Kleinaitės, iniciatyvos kurti “žalią” ir darnią Lietuvos ateitį, autorės, patirtis liudija, jog ieškantiems tokios kosmetikos Lietuvoje rinktis yra iš ko. Tačiau teks būti smalsiems ir domėtis tuo, ką perkate. 

“Keblumų kelia tai, jog nėra vieningos aiškios tvarkos, vieni sertifikatai yra labai griežti, kiti – ne tokie. Tie, kam nagrinėti sertifikatų reikalavimus ar gilintis į gaminių sudėtį, suprasti lotyniškus pavadinimus, atrodo sudėtinga, gali rinktis paprastesnį  būdą: pasitikėti gerą reputaciją pelniusiais prekės ženklais”, - išeitį siūlo pašnekovė.

Tiems, kas netingi skaityti etikečių, ji siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie gamintojai nurodo ne tik naudotus ingredientus, bet ir  užrašo, kokių šioje pramonėje  naudojamų cheminių medžiagų jų gaminyje nėra. Derėtų žinoti, jog sudedamosios dalys etiketėse privalo būti surašyti tam tikra tvarka: medžiagos, kurių gaminyje yra daugiausia, rašomos pirmosios, o tos, kurių kiekis mažiausias, atsiduria sąrašo pabaigoje.

Griežtai, griežčiau…

Vienas geriausiai žinomų ekologiškos kosmetikos standartų yra “Ecocert”. Ji suteikia Prancūzijoje įkurta produktų gamybos ir kontrolės organizacija, turinti padalinius pusšimtyje. “Ecocert” sertifikatus turinčiuose gaminiuose natūralios augalinės sudedamosios dalys sudaro ne mažiau, kaip 95 procentus. Pagal Europoje pripažintos vokiškos BDIH sertifikavimo sistemos reikalavimus, natūralios kilmės ingredientai privalo sudaryti ne mažiau, kaip 90 procentų. Vienus griežčiausių  kokybės reikalavimų numato sertifikavimo organizacija “naTRUE”, kurią susivienijusios įkūrė  šešios didžiausios Europos natūralios kosmetikos gamintojos. Pagal jos reikalavimus, kosmetikos priemonėse turi būti 98 procentai natūralių žaliavų.  

Pradėjo nuo savęs

VŽ kalbinti specializuotų ekoparduotuvių šeimininkai savo verslą pradėjo panašiai: pradžioje tokius gaminius išbandė patys, o tuomet – nutarė pasiūlyti ir kitiems.

“Sužinai, išbandai, pajunti skirtumą – ir kelio atgal nėra. Kai pats  tampi aktyvus vartotojas, pradedi  galvoti, jog galėtum jų parūpinti ir kitiems”, - pasakoja Skirmantas Ražauskas, bendrovės “Sanga” bendraturtis.

Jie su partnere Jolanta Lauryne ekologiškus gaminius, tarp jų – ir kosmetiką, į Lietuvą pradėjo vežti vieni pirmųjų, - maždaug prieš ketverius metus. Anksčiau turėjusi savo parduotuvę, dabar “Sanga” prekiauja tik didmena.

Verslininkas sako, jog ekologiškais gaminiais vis daugiau žmonių pradeda domėtis todėl, jog tai tiesiogiai susiję su didžiausiu  turtu – sveikata. Tačiau p. Ražauskas kategoriškai nesutinka su teiginiu, kad natūrali arba ekologiška kosmetika atėjo į madą.

“Taip sakyti – visiškai neteisinga. Juk mada yra greitai kintantis, praeinantis dalykas,  o  natūrali kosmetika  naudojama tūkstančius metų. Todėl reikia kalbėti ne apie madą, o apie gyvenimo būdą”, - pabrėžia  jis.

“Sanga” informuoja verslininkas, tiekia nedideliame šeimos fabrikėlyje gaminamą vokiečių kompanijos “I+m” kosmetiką, pavyzdžiui, šampūnus bei kondicionierius su kviečių gemalais, kanapėmis.  

Įkvėpė motinystė

Vokietijos ekologiškos kosmetikos gamintojams “Logona” ir “Sante”  nuo 2007-ųjų Lietuvoje atstovauja bendrovė “Bioboutique”, Vilniuje turinti dvi parduotuves. Jos steigėja Aistė Černiauskaitė sako, jog mintis atvežti į Lietuvą ekologškos kosmetikos kilo gimus pirmajam sūnui.

“Iki tol buvau valdininkė. Gerų produktų ieškojimas vaikui įkvėpė  imtis verslo. Šiandien sekasi neblogai, daugėja nuolatinių klientų, o tai skatina plėstis, dirbti toliau”, - pasakoja p. Černiauskaitė. 

“”Logonos” asortimentas yra platus, tai veido, plaukų, kūno priežiūros priemonės, dekoratyvinė kosmetika, apsauga nuo saulės, kosmetika vyrams ir, svarbiausia, kūdikių bei vaikų priežiūros priemonės”, - vardija  ji. 

Dabar, augindama neseniai gimųsį antrąjį sūnų, vilnietė verslui vadovauja iš namų. Šiuo metu “Biobutique” kuria savo platintojų tinklą.

“Netrukus mūsų produktus bus galima įsigyti visuose Lietuvos miestuose iš vadinamųjų ekokonsultantų, kurių kontaktus skelbsime internete.  Ši naujovė turi ir socialinę misiją, - ji suteiks galimybę papildomai užsidirbti ekologijos, kaip gyvenimo būdo, idėjų skleidėjams”, - planuoja  p. Černiauskaitė.

Galima kitaip

Bendrovė “Žalia žalia” ekologiškų prekių parduotuvę sostinėje įkūrė  prieš pusantrų metų.  Elytė Žiūkienė, bendrovės direktorė, sako, jog , panašiai, kaip kitų kolegų,  svarbi šio verslo dalis yra švietėjiška veikla. “Žalia žalia” prekiauja “dr.Hauschka”, “Weleda”, “Lakshmi”, kitų kompanijų sertifikuota kosmetika.  Tačiau prekė, kuria p. Žiūkienė  ypač didžiuojasi, yra ekologiška prancūzų kompanijos “Bocoton”  vata iš medvilnės. Tiems, kas domisi gamtosauga, yra žinoma, jog  medvilnės augintojai naudoja bene daugiausiai chemikalų, todėl ekologiška, cheminėmis priemonėmis nebalinta vata yra įrodymas, jog galima elgtis ir kitaip.  

Ponia Žiūkienė pasakoja, jog neretai sulaukia įtarių pirkėjų, pavyzdžiui, abejojančių, ar ekologiška  kosmetika gali galioti pakankamai ilgai, tarkim, dvejus metus. Kosmetologės specialybę turinti verslininkė tai paaiškina paprastai, lygindama su uogiene: jei šeimininkė gerai sterilizavo stiklainį, uždarytą uogienę galima laikyti ilgai, tačiau atidarytą indą reikia laikyti šaldytuve ir sunaudoti pakankamai greitai. Ekologiškos kosmetikos gamintojai, atsisakę sintetinių konservantų, juos pakeičia eteriniais aliejais, medumi ir kitomis natūraliomis priemonėmis.  

Lietuviškas vardas

Aušra Vareikienė, bendrovės “Fragnances International” mokymų vadovė, informuoja, jog bendrovei  priklausančiuose “KristiAnos” salonuose parduodama vienos gamintojos, - šveicarų kompanijos “Alpure”  ekologiška kosmetika. Šią liniją sudaro įvairūs kremai, serumai, losjonai, kaukė.

“Alpure” kosmetikos natūralumą patvirtina ženklas “Bio Suisse”. Jos pagrindas – natūralus ekstraktai iš Alpių kalnuose auginamų augalų, tarp kurių yra ir edelveisai”, - intriguoja p. Vareikienė.

Ekologiškos kosmetikos gerbėjams įvairiose pasaulyje šalyse gerai žinomas lietuviškas vardas – Saulius Alkaitis. Kaune gimusio, tačiau nuo vaikystės Amerikoje gyvenančio tautiečio sukurti kremai, kitos odos priežiūros priežiūros priemonės  žymimos lotoso ženklu ir vadinamos jo vardu “Dr. Alkaitis”. Savotiškas akibrokštas yra tai, jog Lietuvoje “Dr. Alkaitis” kosmetika neparduodama, gerbėjams ją tenka užsisakyti internetu. Paradoksalu ir tai, jog  natūralią kosmetiką, kurioje nėra jokių cheminių ingredientų, kuria chemijos daktaro laipsnį turintis mokslininkas.   

Jolanta Vaitiekūnienė, Verslo žinios, 2009 m.