Žvilgsnis į Anglijos ir Lietuvos ekologiškų produktų rinkas
Nežinia, stebėtis tuo ar ne, kad pasauliui vis labiau modernėjant ir technologiškėjant ekologiški produktai ant įvairių šalių piliečių stalo užima vis daugiau vietos. Šį teiginį iliustruoti galima britų požiūriu į ekologinių produktų rinką. 2002 m. laikraštyje "Verslo žinios" pasirodęs pirmasis straipsnis apie ekologiškų produktų rinką ir perspektyvas Lietuvoje.
Naujausias Didžiosios Britanijos ekologiškų produktų rinkos tyrimo duomenimis, 2001 m. pasauliniu mastu ši rinka sudarė 15 mlrd. GBP, ekologiškos žemės plotai pasaulyje užėmė 16 mln. ha. Didžiausia ekologiškų produktų rinka yra JAV, ji vertinama 5 mlrd. GBP.
Europoje šioje srityje pirmauja Vokietija, jos ekologiškų produktų rinka vertinama 1,84 mlrd. GBP, antrąją vietą užimančios Didžiosios Britanijos – 802 mln. GBP.
Pagal MORI tyrimą, atliktą 2000 m., trečdalis Didžiosios Britanijos visuomenės perka ekologišką maistą pirmiausia dėl to, kad:
Sveikiau / geriau žmogui 42%
Geresnis skonis 43%
Genetiškai nemodifikuotas 27%
Nauda aplinkai ir gyvūnams 27%
52% apklaustų anglų teigė, jog šalyje turėtų būti daugiau nei 30% ekologiškos dirbamosios žemės, dabar jos yra 2,3%. 77% apklaustųjų nenori, kad genetiškai modifikuotos kultūros augtų jų šalyje, 61% šalies gyventojų nenori vartoti genetiškai modifikuoto maisto.
Ekologiškų produktų rinkos:
Metai Mln. GBP augimas, %
1997-1998 260 30
1998-1999 390 50
1999-2000 605 55
2000-2001 802 33
Ekspertai prognozuoja, jog šios rinkos perspektyvos yra nemenkos, jei nesuprastės ekologiškų produktų kokybė. Įdomu, kodėl Lietuvos prekybos tinkluose nėra tokių gaminių? Ar paklausos trūksta, ar pasiūla per maža?
Ir Lietuvoje
Mūsų šalies parduotuvėse ekologiškų produktų asortimentas yra labai menkas. Grūdai, kruopos, vaistažolės, medus, kartais šiek tiek vaisių ir daržovių – tai bene viskas. Tuo tarpu teko girdėti, jog vienas iš Anglijos didžiųjų prekybos centrų numatė iki 2004 m. įsileisti tik ekologiškus sertifikuotus maisto produktus.
Lietuvoje tokius produktus sertifikuoja nevyriausybinė tarnyba „EkoAgros“. Sertifikavimo standartais Lietuva pirmauja tarp savo kaimynių. Sertifikuotą lietuvišką produkciją galima eksportuoti į ES, nes Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kuri nebūdama ES narė oficialiai yra priimta į UKROFS (Jungtinės Karalystės ekologiškai švarių maisto produktų standartų registras) ir IFOAM (Tarptautinė ekologinės žemdirbystės sąjūdžių federacija). Taigi keliai lyg ir praminti, tereikia jais tinkamai pasinaudoti.
Didesniais ar mažesniais žingsniais išplėtotas ekologiškų produktų rinkos link Lietuvoje žengia kelios organizacijos: VŠĮ „Tatulos programa“, 1998 m. pradėjusi kurti savo prekybos tinklą bei kurianti ekologiškų produktų skyrius prekybos centruose. VŠĮ „Žalioji banga“ skatina įgyvendinti ekologinius – pvz., ekologinio turizmo, ekologinės žemdirbystės, ekologinės statybos ir kt. projektus. Įmonės iniciatyva įkurtas Ekologinės žemdirbystės informacijos centras, atlikti ekologiškų produktų vidaus rinkoje tyrimai. „Organic Food Marketing Lithuania“ įsikūrė būtent plėsti ekologiškų maisto produktų rinkai.
Vienas iš svarbiausių prioritetų ES struktūrinio fondo SAPARD paramai gauti yra ekologinio ūkio plėtra. Kad sertifikuotų ekologinių ūkių perspektyvos itin geros, nurodo ir VĮ „Ekonominiai ir statistiniai tyrimai“ savo tokių ūkių ekonominės raidos prognozėje.
Remigijus Samuilevičius, įmonės direktorius, tvirtino, jog Lietuvoje, kur, palyginti su kitomis ES šalimis, mechanizacijos ir chemizacijos lygis yra labai žemas, didžiulė bedarbystė, ekologiškų produktų rinkos plėtra yra bene vienintelis būdas atgaivinti žemės ūkį. Tačiau pas mus šiuo metu nėra suformuota tokių produktų rinka, nėra tinkamos logistikos sistemos.
Kas vienija visas šias organizacijas, skatinančias ekologiškų produktų verslą? Akivaizdu, jog etiškas požiūris į verslą, perspektyvų įžvalgos, dabartinių aplinkosaugos problemų supratimas, įsitikinimas, jog negalima šių problemų palikti spręsti ateities kartoms.
Indrė Kleinaitė, „Verslo Žinios“, 2002 m. vasario 22 d.