"Mėlynasis vingis" kviečia gelbėti Lietuvos upes
Lietuvos upių gelbėjimo aljansas "Mėlynasis vingis" kviečia Lietuvos žmones pasirašyti peticiją dėl planuojamų statyti užtvankų, kurios padarytų didelę žalą gamtai.
Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno vadovaujamos darbo grupės parengtame „Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo“ projekte hidroenergetikai skirtuose straipsniuose numatoma įteisinti sparčią užtvankų statybų plėtrą užliejant vertingas teritorijas, todėl Lietuvos upių gelbėjimo aljansas "Mėlynasis vingis" pradeda akciją – parašų rinkimą po peticija prieš užtvankų statybą ir Lietuvos gamtos naikinimą. Parašus reikia surinkti iki Seimo pavasario sesijos pradžios – Kovo 11d. Aljanso nariams peticijos forma išsiunčiama el. paštu. Tų Lietuvos žmonių, kurie irgi norėtų prisidėti prie šios akcijos, prašome rašyti adresu melynasisvingis@info.lt ir Jums taip pat atsiųs peticijos formą.
Prieš penkerius metus Lietuvos Vyriausybei buvo įteikta „Lietuvos hidroenergetinių išteklių naudojimo schema“, pagal kurią buvo numatyta pastatyti 170 hidroelektrinių ir užtvankų kaskadomis patvindyti Nemuną ir daugumą jo intakų. Bendromis visuomenės, mokslininkų, kultūros veikėjų ir nemažos dalies politikų pastangomis tada pavyko įrodyti, kad lygumų šalyse upių energetinis potencialas yra labai menkas, o užtvindomi žemės plotai ir padaroma ekologinė žala didžiulė, ir LR Seimas 2004 m. priėmė LR vandens įstatymo pataisas (14 str.), draudžiančias statyti užtvankas ant Nemuno ir kitų ekologiniu bei kultūriniu požiūriais vertingų upių.
Tačiau dabartiniu metu, pasinaudodami ekonominiu sunkmečiu ir artėjančiu Ignalinos AE uždarymu, hidroenergetikos verslo atstovai šturmuoja valstybines institucijas, reikalaudami panaikinti Vandens įstatymo pataisas ir vėl atverti kelią Lietuvos upių naikinimui. Negana to, per kelerius metus tos pačios jungtinės pajėgos (Pramonininkų konfederacija, „Hidroprojektas“, Žemės ūkio universiteto Vandens ūkio fakultetas) upių masinio tvenkimo planus dar gerokai „patobulino“, ir dabar ant Nemuno jau siūloma statyti ne tris, o aštuonias užtvankas, ant Neries – septynias, o planuotą užtvankų ant mažesnių Nemuno intakų kiekį siūloma padvigubinti ir pastatyti arba atstatyti 350 užtvankų.
Įgyvendinus šiuos planus, Lietuvoje iš viso nebeliktų upių su natūralia vaga. Taip būtų galutinai sunaikintos vertingų migruojančių ir srauniame vandenyje gyvenančių žuvų populiacijos ir paskandinti šimtai kvadratinių kilometrų išskirtine biologine įvairove ir estetiniu grožiu pasižyminčių upių slėnių. Kadangi visi kiti mažesni upeliai dar sovietiniais laikais buvo sunaikinti ir paversti kanalais vykdant beatodairišką Lietuvos melioraciją bei pastačius beveik 1200 užtvankų, kiekviena dar likusi natūrali upė ar jos ruožas yra išskirtinės vertės gamtos ir kultūros paveldas. Todėl griežtai prieštaraujame Vandens įstatymo pataisų, (14 str.), ir ekologiniu bei kultūriniu požiūriu vertingų upių, ant kurių draudžiama statyti užtvankas, sąrašo naikinimui ar esminei peržiūrai.
Atsižvelgdami į mažą Lietuvos, kaip lygumų šalies, upių energetinį potencialą ir nepataisomą užtvankų žalą gamtos ir kultūros vertybėms, siūlome:
- uždrausti tvenkti visas natūralias (nemelioruotas) upes, kurių naudojimas mėgėjų žvejybai, ekologiniam, kultūriniam ar sportiniam turizmui bei rekreacijai sudarytų galimybes smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai ir atitiktų ES vandens politikos ir darnaus vystymosi nuostatas bei Lietuvos žmonių interesus;
- skatinti hidroenergetikos vystymąsi pasinaudojant naujausiomis geros praktikos pavyzdžio technologijomis (naudoti bepatvankes technologijas), taip pat įrengiant hidroturbinas ant esamų nenaudojamų užtvankų;
- plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius, pirmenybę teikti pastaraisiais metais ypatingą technologinę pažangą padariusiems ir nepalyginamai mažesnį, nei hidroenergetika, neigiamą poveikį aplinkai darančioms alternatyvios energetikos rūšims – vėjo energetikai, biomasės deginimui, geoterminei energijai ir kt.
Ginti šioje peticijoje išdėstytus pasiūlymus ir atstovauti mūsų interesams įgalioti šie asmenys:
Vladimir Adelšin, žūklės klubo "Merkys" prezidentas, Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos narys,
Rimantas Braziulis, Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas,
Vytautas Brėdikis, architektas, Vilniaus dailės akademijos profesorius,
kun. Vytautas Brilius, Lietuvos Marijonų provincijos vyresnysis, bažnytinės teisės daktaras,
habil. dr. Romualdas Juknys, Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros vedėjas, profesorius,
dr. Antanas Kontautas, Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos prodekanas, MŽPT pirmininkas,
Marijonas Mikutavičius, dainininkas, aktorius, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas,
dr. Romas Pakalnis, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas,
Giedrė Baužaitė, VDU akademinio jaunimo mokslinės draugijos „Modusas“ prezidentė,
Romas Sadauskas, rašytojas prozininkas ir publicistas,
Romualdas Žilinskas, žurnalo „Žūklė+“ vyr. redaktorius, MŽPT narys.